Jump to main content Jump to footer
logo: Astma- og Allergiforbundet - gjør Norge friskere

Alergija gyvūnams (Dyreallergi)

Dato publisert: Sist oppdatert:

Naudinga informacija apie alergiją gyvūnams – Norvegijos astmos ir alergijos asociacijos santrauka

 

Dauguma kailinių gyvūnų, tarp jų ir įprastiniai namų augintiniai, gali sukelti alergines reakcijas. Net tik kailio plaukai ir pleiskanos, bet ir alergenai (baltymai), kuriuos gamina gyvūnų riebalinės ir seilių liaukos bei šlapimas gali sukelti tam tikras reakcijas. Tai yra mažos, oru sklindančios dalelės, kurios susimaišo su kitomis dulkėmis. Įkvėpus tokio oro, gali kilti alerginės reakcijos. Arklių, šunų ir kačių skleidžiamos dalelės gali turėti 10–20 skirtingų alergiją sukeliančių medžiagų.

 

Kam gali išsivystyti alergija gyvūnams?

 

Paprastai alergijos išsivysto vaikams. Alergija gyvūnams dažniausiai pasireiškia žmonėms, sergantiems astma, ir pasireiškia kartu su alergija erkutėms. Jeigu vaikams iki 12–14 metų amžiaus nepasireiškia jokie alergijos požymiai, tikimybė, kad išsivystys alergija gyvūnams yra mažesnė, tačiau ji gali išsivystyti ir suaugusiesiems.

 

Gali būti sunku nuspėti, kokie gyvūnai iššauks alergines reakcijas. Kad alergija išsivystytų, pirmiausia reikia kontaktuoti su tam tikru alergenu ir gali užtrukti nemažai laiko, kol alergijos simptomai pasireiškia.

 

Kokie gyvūnai gali sukelti alergiją?

 

Dauguma augintinių, kaip jau minėta, gali sukelti alergiją, įskaitant miniatiūrines kiaulytes, beplaukes peles, šinšilas ir trumpaplaukius pudelius. Maži gyviai, tokie kaip erkės, uodų lervos ir tarakonai taip pat gali sukelti alergiją.

 

Arkliai ir katės yra tie gyvūnai, kurie turi „pikčiausius“ alergenus. Arklys yra didelis gyvūnas ir skleidžia didesnius alergenų kiekius nei maži gyvūnai. Katės judėjimo amplitudė labai didelė, todėl ji skleidžia alergenus visur, kur eina. Šunys gyvena arčiausiai žmonių, todėl ši alergijos gyvūnams forma yra dažniausia. Yra skirtumas, kiek ir kokių alergenų skleidžia tam tikra šuns veislė, tačiau visos jos gamina alergenus – dideli ir maži, ilgaplaukiai ir trumpaplaukiai šunys.

 

Vieninteliai alergijos nesukeliantys augintiniai yra akvariumo žuvytės (tačiau kai kurie žmonės gali reaguoti į maistą, kuriuo jos maitinamos) ir ropliai, pvz., vėžlys. Norvegijoje galioja draudimas įvežti roplius, tačiau Maisto ir veterinarijos tarnyba suteikia leidimus importuoti ir laikyti tam tikras vėžlių rūšis, jeigu nurodoma, kad priežastis auginti vėžlį yra kitiems gyvūnams turima alergija.

 

Diagnozavimas

 

Siekiant nustatyti, ar žmogus alergiškas gyvūnui, reikalinga atlikti kraujo ir odos dūrio tyrimus. Jeigu alergija tam tikrai gyvūnų rūšiai jau pasireiškusi, tokie testai bus teigiami. Gali būti, kad testas bus teigiamas, net jei žmogui nepasireiškia alergijos simptomai.

 

Neįmanoma iš anksto ištirti, ar vaikas toleruos tam tikrą gyvūną. Neigiamas odos dūrio rezultatas nereiškia, kad ateityje nepasireikš alerginės reakcijos.

 

Simptomai ir gydymas

 

Dažniausios alerginės reakcijos yra užsikimšusi arba varvanti nosis, niežtinčios ir ašarojančios akys ir astma. Kai kuriems gali pasireikšti egzema ir dilgėlinė. Kačių alergenai, jei žmogus joms alergiškas, gali sukelti ūmią astmą.

 

Svarbiausias ir efektyviausias gydymas yra pašalinti alergiją sukeliantį gyvūną iš alergiško žmogaus aplinkos. Nerekomenduojama užkirsti kelią alergijai gyvūnams su tokiais preparatais, kaip nosies purškalas su kortizonu ir (arba) antihistaminais – tablečių, inhaliacinių purškalų, nosies purškalų ar akių lašiukų forma, tačiau juos galima pasitelkti retkarčiais, kai neįmanoma išvengti kontakto su gyvūnų alergenais.

 

Imunoterapija arba taip vadinama vakcina nuo alergijos, kai šunų ir kačių alergenai suleidžiami po odą, gali sukelti ilgalaikį teigiamą efektą, tačiau vis viena reikalinga pašalinti alergiją sukeliantį gyvūną iš alergiško žmogaus namų aplinkos.

 

Prevencija, apsauga

 

Pirmiausia svarbu aiškiai atskirti antrinę ir pirminę prevenciją.

 

Antrinė prevencija: pasireiškus alergijos kailiniams gyvūnams simptomams, pirmiausias patarimas būtų atsisakyti augintinio. Deja, sunku visiškai išvengti gyvūnų alergenų, nes gyvūnų plaukai prisitvirtina prie žmonių dėvimų drabužių, todėl jų neišvengiamai yra mokyklose, vaikų darželiuose ir viešajame transporte.

 

Jeigu vienas ar daugiau vaikų yra alergiški gyvūnams, vaikų darželio personalas ir mokytojai turėtų paprašyti kitų tėvų rengti savo vaikus drabužiais, su kuriais gyvūnas nekontaktavo. Taip pat svarbu lauko aprangą kabinti koridoriuje, o ne neštis į klasę. Turėtų būti uždrausta vestis kates ir šunis į vaikų darželius ir mokyklas.

 

Įvairios gyvūnams skirtos prausimo priemonės („PetalCleanse“), mažinančios alergenų kiekį, yra reklamuojamos kaip priemonė nuo alergijos gyvūnams. Alergenų kiekis kailyje taip pat gali būti sumažintas įprastai prausiant katę, tačiau tai nerekomenduojama kaip priemonė nuo alergijos gyvūnams. Geriausiu atveju gyvūno prausimas padės tik laikinai ir bus aktualus tik žmonėms, turintiems švelnesnę alergijos formą. Net jei katė prausiama, namuose esančiose dulkėse vis tiek bus kačių alergenų. Be to, dažnas gyvūno prausimas gali virsti jo kankinimu.

 

Pirminė prevencija: Šiais laikais nebėra pagrindo skatinti žmones atsisakyti šuns ar katės auginimo, siekiant užkirsti kelią astmos ar alergijos vystymuisi, ypač jei šeimoje nebuvo alergijų atvejų. Tyrimo, kuriame dalyvavo apie 20 000 Europos vaikų, tiriamų nuo gimimo iki mokyklinio amžiaus, rezultatai nerodo nei padidėjusios, nei sumažėjusios rizikos susirgti astma ar alergija, kai namuose buvo laikomi augintiniai. Neseniai publikuotas Danijos mokslininkų tyrimas rodo netgi tai, kad gyvūnų ūkyje ar augintinių namuose laikymas gali veikti prevenciškai ir užkirsti kelią vaikų alergijos vystymuisi. Todėl nebėra pagrindo skatinti šeimas su vaikais atsisakyti noro turėti augintinį.

 

Augintinis suteikia daug džiaugsmo daugeliui šeimų. Kraujo ir odos dūrio mėginiai iki įsigyjant augintinį neturi didelės vertės, nes neįmanoma tiksliai konstatuoti, ar vaikui išsivystys alergija. Ar alergiškų žmonių šeimai verta įsigyti gyvūną ar ne, yra savarankiškas suaugusių šeimos narių sprendimas. Jeigu pasireiškia alerginės reakcijos,  gali būti sudėtinga atsisakyti augintinio, nes prie jo jau būni prisirišęs. Todėl tėvai turi įvertinti, ar jie nori prisiimti šią riziką tuo atveju, jei vaikui išsivystys alergija gyvūnams. Tokiu atveju galima susisiekti su Gyvūnų perkėlimo tarnyba (FOD).

 

Ar gali gyvūnai apsaugoti nuo astmos ir alergijos?

Kaip jau minėta anksčiau, daugelis tyrimų rodo, kad ankstyvas kontaktas su gyvūnais juos auginant gali apsaugoti nuo astmos ir alergijos vystymosi. Tokie rezultatai iš dalies aiškinami tuo, kad žmogui išsivysto atsparumas gyvūnų skleidžiamiems alergenams, iš dalies tuo, kad gyvūnai su savimi atsineša įvairių tipų bakterijų, kurios stiprina imuninę sistemą. Reikalingi tolimesni tyrimai šioje srityje, tačiau iki šiol atliktų tyrimų rezultatai aiškiai rodo, kad kontaktas su gyvūnais gali turėti apsauginį poveikį. Vis dėl to ši sritis yra sudėtinga ir sunku dalinti vienareikšmiškus patarimus. Kol kas nederėtų drąsiai rekomenduoti atsisakyti gyvūnų prevenciniais tiksliais, tačiau nederėtų ir siūlyti priešingai.

 

Santrauka apie alergiją gyvūnams parengta bendradarbiaujant su Norvegijos astmos ir alergijos asociacijos gydytojų taryba.

 

Paskutinį kartą informacija tikrinta 2013 m. sausį.