Jump to main content Jump to footer
logo: Astma- og Allergiforbundet - gjør Norge friskere

Alerginis ir nealerginis padidėjęs jautrumas maisto produktams (Allergisk og ikke-allergisk overfølsomhet)

Dato publisert: Sist oppdatert:

Kas yra padidėjęs jautrumas maistui?

Padidėjusį jautrumą maistui sukelia maisto produktų sudėtinės dalys. Turint alergiją tam tikram maistui, imuninė sistema aktyvuojama dėl maiste esančių baltymų, kurie palaikomi „pavojingais“ įsibrovėliais. Net ir nedideli kiekiai maisto, kurio žmogus netoleruoja, gali sukelti alerginę reakciją. Reakcija paprastai kyla iškart po maisto suvartojimo ir kai kuriais atvejais gali būti itin rimta.

 

Kitų padidėjusio jautrumo maistui tipų atvejais imuninė sistema nedalyvauja, tačiau sukelti simptomai gali priminti alergines reakcijas. Jos kyla po kiek ilgesnio laiko tarpo, yra ne tokios rimtos ir priklauso nuo suvalgyto maisto kiekio. Netoleravimo sąvoka dažnai vartojama kalbant apie būkles, kai užfiksuojama reakcija į maisto produktus, tačiau to neparodo laboratoriniai tyrimai (yra daug padidėjusio jautrumo maistui ar, kaip dažnai vadinama, maisto netoleravimo formų).

 

Alergijos maistui pasireiškimas

5–8 % mažų vaikų nuo vienerių iki trejų metų amžiaus pasireiškia alergija maistui. Likusioje populiacijos dalyje apie 5 % žmonių turi alergiją maistui ir (arba) jo netoleruoja, jeigu įskaičiuotume ir su žiedadulkėmis susijusias kompleksines alergijas. Daugelis žmonių su alergija susiduria kasdien ir ši problema paliečia jų šeimą bei draugus.

 

Dažniausios padidėjusio jautrumo maistui formos

Mažiems vaikams dažniausiai pasireiškia alergija pienui, kiaušiniams, kviečiams, žuviai, riešutams, kiaukutiniams ir ankštinėms daržovėms (žirniams, žemės riešutams, pupelėms, sojai ir lęšiams). Ypač vaikams, sergantiems atopine egzema, gali pasireikšti nealerginės padidėjusio jautrumo reakcijos, pavalgius citrusinių vaisių, braškių ir pomidorų. Šios reakcijos kyla priklausomai nuo suvalgyto kiekio ir dažniausiai pasireiškia niežėjimu ir egzemos paūmėjimu.

 

Vyresni vaikai ir suaugusieji dažniausiai alergiški riešutams, žemės riešutams ir kiaukutiniams. Kai kurie patiria kompleksines reakcijas susijusias su žiedadulkėmis, tačiau tik vartodami tam tikrus neapdorotus vaisius ir daržoves.

 

Kvietiniai miltai gali sukelti rimtas alergines reakcijas vaikams, tačiau tokia forma retai pasireiškia suaugusiesiems. Vaikai ir suaugusieji su jautriu žarnynu gali patirti padidėjusį dujų kaupimą ir pilvo skausmus, jei suvartoja daug kvietinių, ruginių ar miežinių produktų.

 

Taip pat įvairias organizmo reakcijas gali sukelti kvietinių ar kitų maisto produktų vartojimas, kai po jų seka fizinis aktyvumas. Tokį alerginės reakcijos pobūdį gali būti sunku nustatyti.

 

Celiakija yra žarnyno liga, kai kviečiuose, rugiuose ar miežiuose esantys glitimo baltymai sukelia žarnyno sienelių uždegimą. Celiakija gydoma pasitelkiant visą gyvenimą trunkančią dietą be glitimo.

 

Laktozės netoleravimas kyla dėl to, kad žarnyno gleivinėje sutrinka pieno cukraus (laktozės) virškinimas. Laktozės netoleravimo simptomai paprastai nepasireiškia žmonėms iki 4–10 metų amžiaus. Laktozės netoleravimas nėra pavojingas, tačiau sukelia pilvo skausmus, išsipūtusio pilvo pojūtį ir viduriavimą, jei suvartojamas didelis pieno cukraus kiekis.

 

Simptomai

Alergijos maistui ir jo netoleravimo reakcijos gali svyruoti nuo švelnių, kurios praeina per trumpą laiką iki rimtų ir kai kuriais atvejais netgi pavojingų gyvybei. Niežulys burnoje ar ryklėje ir gleivinių patinimas vadinami oralinės alergijos sindromu, kuris yra įprastas patiriant maisto produktų sukeltas kompleksines reakcijas, su kuo dažnai susiduria žiedadulkėms alergiški žmonės.

 

Dažniausi simptomai, pasireiškiantys skrandyje ir žarnyne, yra išsipūtęs pilvas, skausmai, viduriavimas, pykinimas ir vėmimas. Simptomai, pasireiškiantys odoje, yra egzemos paūmėjimas, niežulys, šie simptomai dažnai pasireiškia mažiems vaikams. Alerginis šokas (anafilaksija) yra retas reiškinys, tačiau labai rimta būklė, reikalaujanti skubaus gydymo. Ji pasireiškia ryklės patinimu, kvėpavimo problemomis, dažnu vėmimu ir gali sukelti kraujospūdžio kritimą bei sąmonės netekimą.

 

Kaip nustatoma diagnozė?

Odos dūrio testas ir kraujo tyrimas yra dažniausiai naudojami tyrimai siekiant nustatyti alergiją. Tačiau vien jų nustatyti diagnozei nepakanka ir daugeliu atveju papildomai turi būti atliekami maisto tyrimai. Svarbu neatsisakyti svarbių maisto produktų, nenustačius tikslios diagnozės. Tai ypač aktualu įtariant celiakiją, kai diagnozės beveik neįmanoma nustatyti, nepabandžius dietos be glitimo. Bandymo etapu kuriam laikui atsisakoma maisto produktų, kurie, kaip įtariama, gali kelti alergines reakcijas ir paskui jie palaipsniui grąžinami į mitybos racioną.

 

Celiakijai ir laktozės netoleravimui nustatyti yra itin patikimų tyrimų. Kol kas nėra patikimų testų, parodančių kitokio pobūdžio maisto netoleravimą. Daugelis alternatyvios medicinos atstovų siūlo tokius testus, tačiau moksliškai jų patikimumas nėra įrodytas. Norvegijos valstybinė ligoninės (Rikshospitalet HF) filialas Voksentoppeno vaikų klinika yra specializuota ligoninė, gydanti alergiškus vaikus. Suaugusiesiems tokių specializuotų sveikatos priežiūros įstaigų nėra. Suaugusieji pirmiausia turi kreiptis į savo šeimos gydytoją, kuris esant reikalui nukreips pas tinkamą specialistą, pvz., skrandžio ir žarnyno ligų gydytoją, plaučių gydytoją ar otorinolaringologą.

Regionuose taip pat yra specializuotų sveikatos priežiūros įstaigų, gydančių astmą, alergijas ir padidėjusį jautrumą, kuriose teikiama pagalba sudėtingais ligos atvejais.

 

Gydymas

Vienintelis alergijos maistui gydymo būdas yra netoleruojamų maisto produktų vengimas. Saugiausia yra didžiąją dalį maisto ruoštis pačiam. Kai vartojami pusgaminiai, labai svarbu atidžiai perskaityti informaciją apie sudėtines dalis. Lankantis restorane ar kitoje viešojo maitinimo įstaigoje svarbu pasidomėti maisto sudėtimi ir informuoti apie alergiją ar padidėjusį jautrumą maisto produktams.

 

Taisyklinga mityba itin svarbi vaikams. Maistinės medžiagos, esančios produktuose, kurių atsisakoma, turi būti pakeičiamos kitomis. Turint alergiją pieno produktams ypač svarbu užtikrinti pakankamą kalcio, jodo ir B vitaminų kiekį. Mažiems vaikams svarbu išlaikyti pakankamą baltymų kiekį.

 

Mažiems vaikams (iki 3 metų amžiaus), turintiems alergiją karvės pienui, reikėtų vartoti pieno pakaitalus (gavus receptą). Laikantis dietos be kvietinių produktų svarbu užtikrinti pakankamą baltymų, skaidulų ir mineralų kiekį. Vitamino C kiekis gali būti per mažas, jeigu atsisakoma didelės dalies vaisių ir daržovių. Gydytojas gali nukreipti pas klinikinį mitybos specialistą, kuris suteiks individualią konsultaciją.

 

Medikamentai

Žmonės, kuriems gali grėsti rimtos, gyvybei pavojingos alerginės reakcijos, turėtų turėti adrenalino švirkštą („EpiPen“ arba „Jext“). Ši injekcija naudojama kaip „priešnuodis“, jei netyčia suvartojama netoleruojamo maisto. Medikamentai nuo alergijų, vartojami esant kitokioms alerginėms būklėms, pvz., žiedadulkių alergijai, taip pat gali sumažinti simptomus, kylančius pavartojus netoleruojamų maisto produktų, tačiau nėra įprasta turint alergiją maistui vartoti medikamentus reguliariai.

 

Alergijos maistui registras

Pasireiškus rimtoms reakcijoms, kurias sukelia tam tikras maistas, reikėtų informuoti Alergijos maistui registrą prie Visuomenės sveikatos instituto. Reikia pranešti apie tokius atvejus, kai pacientas kreipėsi į gydytoją per 24 valandas nuo maisto suvartojimo. Registras įkurtas siekiant surinkti daugiau žinių apie alergines reakcijas maistui, jų sudėtingumo laipsnį, kas jas sukelia ir kokiai populiacijos daliai jos pasireiškia.