Jump to main content Jump to footer
logo: Astma- og Allergiforbundet - gjør Norge friskere

Kas yra erkutės (midd)

Dato publisert: Sist oppdatert:

Rizika susirgti alergija erkutėms (ypač kalbant apie vaikus) turi tie žmonės, kurie serga taip vadinamąja atopine liga arba ją turi artimiausi šeimos nariai (atopinė egzema, šienligė, alerginė astma) ir kurie susiduria su per dideliu dulkių erkučių kiekiu namuose.

 

Kas yra erkutės? (Hva er midd?)

 

Erkutės yra voragyvių poklasis, erkėms giminiškas gyvis. Jos turi aštuonias kojas ir daugelis rūšių laisvai gyvena dirvoje ar vandenyje, o kitos – kaip parazitai ant augalų ar gyvūnų. Jos dažnai nepastebimos, nes yra labai mažos. Aprašyta apie 45 000 erkučių rūšių, o labiausiai žmonėms žinomos ir varginančios erkutės yra dulkių erkutės.

 

Išskyrus tai, kad erkutės gali sukelti alergija, jos žmonėms nėra pavojingos. Jos nekanda ir neperneša jokių užkratų. Alerginę reakciją sukelia dulkių erkučių paliktos išmatos. Erkutė gyvena apie du mėnesius, bet patelė vienu kartu padeda 20–30 kiaušinėlių, todėl dėl tokio dauginimosi erkučių skaičius gali itin išaugti, jei tik tam yra palankios sąlygos.

 

Kas gali būti alergiškas erkutėms?

 

Rizika susirgti alergija erkutėms (ypač kalbant apie vaikus) turi tie žmonės, kurie serga taip vadinamąja atopine liga arba ją turi artimiausi šeimos nariai (atopinė egzema, šienligė, alerginė astma) ir kurie susiduria su per dideliu dulkių erkučių kiekiu namuose.

 

Kur būna erkučių?

 

Dulkių erkučių gali būti kilimuose, visiškai kilimais padengtose grindyse, čiužiniuose, lovos dugne ir patalynėje, kur yra žmonių ir gyvūnų pleiskanų. Jos minta mirusiomis odos ląstelėmis, kurios krenta nuo žmogaus kiekvieną dieną, ir jei tik erkutės randa tinkamo maisto, joms tinkamą temperatūrą (25 ºC) ir šiek tiek didesnę drėgmę (50–80 %), tokioje aplinkoje tarpsta. Dėl šios priežasties dulkių erkučių kiekis paprastai būna didesnis drėgnuose namuose.

 

Visi žmonės lovoje palieka daugybę odos dalelių, o jomis pramisti gali tūkstančiai erkučių, kelios jų kartos. Todėl daugiausia erkučių būna miegamajame – patalynėje, čiužiniuose ir lovos dugne. Erkutės sulenda į čiužinį ar lovos dugną, kur jos dauginasi, deda kiaušinėlius ir veda jauniklius. Jos taip pat gerai jaučiasi miegamojo visiškai kilimais padengtose grindyse ir minkštuose žaisluose.

 

Kokie alergijos erkutėms simptomai?

 

Simptomai pasireiškia po intensyvaus kontakto su erkutėmis. Įprastai tai būna užsikimšusi ar varvanti nosis, ypač naktimis. Alerginės reakcijos akyse ir kai kuriais atvejais atopinės egzemos reakcijos gali pablogėti, kai alergiškas žmogus kontaktuoja su dulkių erkutėmis.

 

Vaikams rizika itin didelė. Jeigu alergija paima viršų, akių, nosies gleivinės, trachėjos ir bronchai tampa pernelyg dirginami. Tokiu atveju negalavimai pasireiškia ir pasunkėja nuo daugelių rūšių dulkių ir kvapų (dirgiklių). Kontaktas su erkutėmis blogiausiu atveju gali sukelti astmą.

 

Kaip diagnozuojama ši alergija?

 

Kad būtų nustatyta diagnozė, ne visada pakanka ligos istorijos. Daugeliui naktį pasireiškiantys simptomai gali būti nulemti įvairių priežasčių. Tiriant, at žmogus alergiškas erkutėms, pasitelkiami standartiniai alergijos testai. Paprastai testuojama su dviem svarbiausiomis alergiją sukeliančiomis erkutėmis (Dermatophagoides pteronyssinus ir D.farinae). Alergija dulkių erkutėms gali būti diagnozuota odos ar kraujo tyrimų pagalba. Tokie testai netinkami nustatyti riziką ateityje, nes tik parodo, ar tokio tipo alergija jau išsivystė.

 

Paplitimas

 

Alergija erkutėms yra visame pasaulyje paplitusi sveikatos problema. Įvairiose šalyse atlikti tyrimai rodo, kad dulkių erkutės yra reikšmingas veiksnys, nulemiantis alergijos ar astmos išsivystymą.

 

Anksčiau Norvegijoje ir Danijoje atlikti tyrimai rodo, kad apie 14 % populiacijos turi alergiją erkutėms.

 

Alergijos pasireiškimas kinta priklausomai nuo metų laiko ir klimato. Alergija erkutėms dažnesnė pajūryje nei sausesnėse teritorijose. Mūsų geografinėje padėtyje erkučių skaičius per rudenį sumažėja. Erkučių alergeno kiekis dulkėse būna didesnis nuo sausio mėnesio, nes nebegyvos erkutės ir jų liekanos tebeturi alerginių savybių. Taigi, dulkių erkučių kiekis būna didelis tokiu metu, kai daugiausia laiko praleidžiama patalpų viduje.

 

Erkutės, kartu su namie auginamais gyvūnais, yra svarbiausia alerginių negalavimų priežastis žiedadulkių sezono metu.

 

Priemonės, taikomos turint alergiją erkutėms

 

Pirminė priemonė diagnozavus alergiją erkutėms yra sumažinti kontaktą su jomis. Paprastai visiškai pašalinti erkutes iš namų aplinkos yra neįmanoma.

 

Vienas būdų sumažinti erkučių kiekį yra nedidelė drėgmė patalpose žiemos mėnesiais. To galima pasiekti padidinus ventiliaciją. Taip pat galima pamėginti sumažinti dulkių kiekį, atsisakant visas grindis dengiančių kilimų, kimštų lovų ir baldų, taip pat naudojant centrinius dulkių siurblius ar modernius dulkių siurblius su HEPA ar mikrofiltrais.

 

Didelė šiluma ir stiprus šaltis erkutes žudo. Šaltomis dienomis (nuo -15 iki -20 ºC) galima išnešti čiužinį, antklodę ir pagalvę išvėdinti lauke, maždaug aštuonioms valandoms, ir prieš įnešant vidun gerai išdulkinti. Antklodes ir pagalves rekomenduojama skalbti 60 ºC temperatūroje. Tuomet erkutės neišgyvena.

 

Nuo erkučių apsaugantys užvalkalai gali būti puikus būdas apsisaugoti nuo lovoje esančių alergenų. Užvalkalas neleidžia erkutėms pro jį patekti, tačiau praleidžia kūno drėgmę. Čiužinys, pagalvė ir antklodė apvelkami nuo alergenų apsaugančiais užvalkalais, o ant jų velkama įprastinė patalynė.

 

Būtina pabrėžti, kad nors ir minėtos priemonės gali sumažinti alergiją sukeliančių erkučių kiekį namų aplinkoje, tai nebūtinai padės sumažinti alergijos simptomus.

 

Pūkinė ar sintetinė?

 

Svarbu, kad patalynė galėtų būti skalbiama ar valoma 60 ºC temperatūroje, tokiu atveju ji gali būti tiek sintetinė, tiek pūkinė. Rinkitės antklodes ir pagalves, rekomenduojamas Norvegijos astmos ir alergijos asociacijos (jos būna tiek pūkinės, tiek sintetinės), kurios yra tinkamos alergiškiems žmonėms, atidžiai patikrintos pagal griežtus kriterijus.

 

Kompensacijos užvalkalams nuo erkučių

 

Vaikams ir jaunimui iki 16 metų, kuriems oficialiai nustatyta alergija erkutėms, gali būti suteikta vienkartinė parama, padengiant čiužinio ir pagalvės užvalkalo įsigijimą. Gali būti padengta visa suma, skiriant 1250 kronų su PVM paramą įsigyjant čiužinio užvalkalą ir 250 kronų paramą įsigyjant pagalvės užvalkalą.

 

Alergijos erkutėms gydymas

 

Reikėtų pamėginti pakeisti sąlygas, palankias erkučių dauginimuisi.

Be to, dažnai reikalinga vartoti medikamentus, kurie palengvintų negalavimus ir pačią ligą. Vaistų parinkimas ir vartojimas turi būti gydytojo pritaikomas individualiai.

 

Turint alergiją dulkių erkutėms dažnai puikiai padeda vaistų vartojimas. Jeigu nesiimate jokių priemonių dulkių erkutėms naikinti, rizikuojate, kad vaistų nuo alergijos poveikis ilgainiui susilpnės.

 

Erkučių kiekį mažinančios priemonės:

 

  • Venkite naudoti chemikalus, kurių sudėtyje yra dirgiklių, kai naikinate erkutes
  • Keiskite patalynę kas savaitę arba pagal poreikį
  • Užtikrinkite gerą vėdinimą. Patalpos temperatūra miegamajame turi nesiekti 18 ºC
  • Venkite dulkes renkančių daiktų, tokių kaip minkšti žaislai, atviros lentynos ir visą kambario plotą dengiantys kilimai
  • Gera mintis yra leisti lovai pastovėti nepaklotai kelias valandas, nes tada iš čiužinio ir patalynės išgaruoja drėgmė
  • Jeigu tris mėnesius šaltuoju metų laiku pavyks išlaikyti santykinį oro drėgnumą iki 40 % r.F., erkutės žus
  • Nenaudokite orkaičių su ventiliacija ar pan. prietaisų, kurie pučia dulkes į orą
  • Minkštus žaislus retkarčiais reikėtų išskalbti skalbimo mašinoje, 60 ºC temperatūroje

 

Santrauka apie erkutes parengta bendradarbiaujant su Norvegijos astmos ir alergijos asociacijos gydytojų taryba